NAUJIENOS
APIE MUS
PASLAUGOS
FINANSINĖS ATASKAITOS
PROJEKTAI
RENGINIAI
Renginiai 2014 m.
Renginiai 2012 - 2013 m.
VIEŠIEJI PIRKIMAI
FOTOGALERIJA
NUORODOS

RENGINIAI

Šv. Kalėdų belaukiant

Šie metai kaip niekad gausūs... Šitiek veidų, šypsenų, gerų emocijų, dovanos, žaidimai, blynai, pyragai, karšta arbata, kalėdinės dainos, šokiai, apdovanojimai, šilti linkėjimai, geri darbai ir visa tai iš mūsų Kalėdinio renginio.
Pasiruošimas šventei prasidėjo keliomis dienomis prieš tai. Kiekviena grupė, norėdama prisidėti prie vaišių stalo, kepė pyragus ir sausainius: draugystės pyragą, obuolių pyragą ir kakavinius sausainius. Planuojant šventę sau, kilo mintis šventę padaryti ir miško gyvūnams, paukščiams. Visi pasitardami atsinešėme įvairiausių daržovių, šieno, šią idėją priskirdami geriems darbams.
Kalėdinis renginys įvyko gruodžio 20 dieną Kirkilų amatų centre, kur mus mielai sutiko priimti šio centro vedėjas Lukas Kalninis. Pakeliui į bendruomenės namus pirmiausia pasukome link Kirkilų bokšto. Nusprendėme, kad visa tai turime pradėti nuo gerų darbų. Netoliese susiradome eglutes, kurias papuošėme obuoliais, morkomis, duonele, šienu ir kitomis daržovėmis, tikėdamiesi, kad čia ateis gyvūnai, o tuomet su geromis emocijomis vykome švęsti.
Šiais metais šventę paįvairino ir Biržų „Saulės“ gimnazijos moksleiviai, su kuriais draugystė tęsiasi jau keletą metų. Visiems atvykus rinkomės į edukaciją. Stebėjome blynų kepimo procesą ir klausėmės Kirkilų bendruomenės šeimininkių pasakojimo. Pirmą kartą mėgavomės rūpių miltų blynais, kurie buvo patiekti su spirgais ir obuoliene. Šis tautinio paveldo skonis mus visus maloniai nustebino.



Svarbi dalis lankytojams, tai įteiktos padėkos. Juos gavo Vaida, Aurelijus, Daiva ir Vestina. Vaidai įteiktas aktyviausios merginos diplomas už iniciatyvą, dalyvaujant visose Centro veiklose. Vestina gavo už drąsą, naują patirtį, pastangas, parodytą svečiams iš užsienio. Aurelijus ir Daiva apdovanoti už geriausią atmintį turinčius žaidėjus, už puikius rezultatus dalyvaujant žaidime „Atminties turnyras“.
Po netikėtos jaunuoliams staigmenos, renginį perėmė vesti moksleiviai ir mokytoja Nijolė Kaulinienė. Jie atliko Kalėdų senelio vaidmenį, įteikė visiems dovanėlių, atvirukų su šilčiausiais linkėjimais. Dovanojo mums ne tik dovanas, bet ir kalėdinę dvasią: dainavo kalėdines dainas, pagrojo keletą kūrinių, džiugino įvairiausių instrumentų garsais bei įvairiausiais žaidimais.
Vaišėmis užbaigėme savo šventę ir išsiskirstėme laukti gražiausių metų švenčių.

Socialinė darbuotoja Aušra Gasiūnienė
2018 m. gruodžio 21 d.


Saugumo valandėlė

Po linksmos dalies – kalėdinių viešnių, dovanų, į Centrą iš kart po pietų atskubėjo Biržų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Vita Andžienė. Pareigūnė priminė kaip saugiai reikia elgtis gatvėje, kodėl ir kada reikia segėti atšvaitus. Kad geriau įsimintų, vaizdžiai parodė kaip tai padaryti. Priminė kaip svarbu nepatikėti svetimais žmonėmis, kurie prašo pinigų, nes tai neteisėti sukčių skambučiai. Netgi neatidarinėti durų nepažįstamiems ir pranešti tėvams ar globėjams.


Nors dauguma mūsų jaunuolių į Centrą ir iš jo saugiai vežami Centro autobusiuku, bet informaciją sužinoti ar dar kartą prisiminti buvo labai naudinga visiems. Kai kurie Centro lankytojai yra savarankiškesni, galintys ateiti į Centrą patys ar keliauti mieste į įvairius renginius. Todėl pareigūnė dar kartą pabrėžė, jog svarbu gatvę pereiti pėsčiųjų perėjoje, nes tamsiu paros metu pėstieji nėra gerai matomi vairuotojams, o ypač tada, kai neturi atšvaitų ir tamsiai apsirengę.
O kad būtų saugūs kelyje, padovanojo po atšvaitą su policijos logotipu.
Vis tik kalėdinis laikotarpis kupinas staigmenų ir siurprizų.

Sigita S.
2018 m. gruodžio 12 d.


Tolimos viešnios

Atšalus orams, pasirodžius pirmosioms snaigėms, sulaukėme ilgai lauktų viešnių, kurios Centro lankytojus aplanko vieną kartą metuose. Šiemet tai buvo dešimtas jubiliejinis apsilankymas mūsų centre. Smagu išgirsti, jog mūsų centro jaunuoliai, kaip prisipažino Libby Myers (JAV), kaskart jų širdyse palieka šilčiausius ir nuoširdžiausius jausmus ir prisiminimus. Kunigė Valla Carlson (Suomija) pasveikino su artėjančia didžiausia metų švente, su stebuklu, kurį išgyvename kiekvienais metais su meile ir dėkingumu.


Parodėme išmoktą naują šokį, pabandėme skudučiuoti, solistės Vaida ir Roberta su vadove Jūrate G. padainavo dainą, o po to visi dainavome kartu. Šiais metais dovanėlės buvo visiems vardinės. Džiaugiamės, jog kalėdinės viešnios neužmiršta mūsų ir kasmet aplanko ne tik su dovanėlėmis, bet ir nuoširdžiais palinkėjimais, šiltu žodžiu. Prieššventinį laikotarpį visiems svarbus nusiteikimas dvasinei ramybei, tikėjimui ir geroms emocijoms. Prasminga ir malonu girdėti su meile tariamus žodžius ir jausti, jog esame mylimi tokie, kokie esame.
Norėjome simboliškai pasveikinti su artėjančiomis šventėmis ir padovanojome pačių jaunuolių dekoruotus eglutės žaisliukus.

Sigita S.
2018 m. gruodžio 12 d.


Viešnagė Kaune

2018 m. lapkričio 23 d. į Kaune vykstantį respublikinį teatrų festivalį „Repriza 2018“ mūsų teatro trupė pavadinimu „Mes esame“ vykome pakviesti Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro režisieriaus V. Bortkevičiaus. Šis festivalis skirtas žmonių su negalia atskirties mažinimui, kūrybinių galių atskleidimui, kelti tokių teatrų profesionalumo lygį, plečiant teatro teritorijų ribas. Į šį festivalį Kaune Socialinių paslaugų centro jaunuoliai vyko pirmą kartą.
Renginys vyko Kauno kultūros centre. Jame buvo parodyti festivalio organizatoriaus plastinės dramos teatriuko 2 vaidinimai, mes, biržiečiai, parodėme muzikinį spektaklį „Juoda-balta“. Vilniaus dienos centro „Šviesa“ teatro studija TTT atskleidė meilės istoriją „Barbora ir Augustas“, Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos humoro grupė „Moletuvka“ vaidino „Mūsų gyvenimo jūros ir uostai“, žiūrėjome Adakavo socialinės globos namų teatro grupės „Skudurinė Onutė“ šokio spektaklį „5 kvadratiniai metrai“. Pertraukėlių metu, kol aktoriai pasiruoš ir pastatys dekoracijas vaidinimui, visus džiugino Luko Gedvilo, Jūratės Mokrecovaitės, Irmos Jokštytės atliekamos lietuviškos ir angliškos dainos.


Šiltas priėmimas ir jauki teatro aplinka, geranoriški savanoriai – padėjėjai visus nuteikė geroms emocijoms. Įdomi patirtis mūsų teatro trupės jaunuoliams – buvom pakviesti pasivaišinti prie stalo, kuris buvo nukrautas spurgomis, sultimis, ir popieriniais Mac Donaldo paketėliais. Daugumai jaunuolių tai buvo maloni ir neįprasta naujiena – mėsainis su didele stikline Coca Colos.
Festivalis baigėsi padėkomis ir prizais kiekvienam kolektyvui, jų vadovams. Kiekvienam kolektyvui įteikta taurė – ranka. Kaip išsireiškė festivalio sumanytojas ir režisierius Virgis B. ranka tarsi simbolis atspindi daug prasmių: ja apkabini, paglostai, parodai, atkartoji kito judesius, bet ja gali ir mušti, trenkti.
Išvažiavome iš Kauno jau sutemus. Mus išlydėjo mašinų srautas su savo lempų gausa ir bepradedantys šviesti kalėdiniai miesto papuošimai. Tai tarsi paskutinis pasibaigusio festivalio šventinis akcentas. Tikimės pasimatyti kitais metais.

Sigita S.
2018 m. lapkričio 26 d.


Tarptautinės neįgaliųjų dienos paminėjimas

Daugiau kaip prieš 3 dešimtmečius pradėta supažindinti visuomenę su neįgalių žmonių problemomis ir pradėta kova, kad šiems žmonėms būtų suteiktos lygios teisės ir galimybės visuomenės gyvenime. 1992 metais Jungtinių Tautų organizacija paskelbė gruodžio 3 – ąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu pradėti organizuoti renginiai, skirti atkreipti dėmesį į žmones su negalia, parodyti pagarbą, supratimą ir suteikti palaikymą likimo nuskriaustiems žmonėms.
2018 m. gruodžio 3 dieną Biržų kultūros centre surengtas iškilmingas Tarptautinės neįgaliųjų dienos šventinis renginys, kuris jau daugelį metų tapo tradicija. Į renginį buvo pakviesti rajono neįgalieji ir jų šeimų nariai, Biržų rajono savivaldybės atstovai, taip pat visi žmonės, kurie panoro pasidžiaugti kartu su neįgaliais žmonėmis.
Renginyje dalyvavo ir šventinę nuotaiką dalino Biržų rajono Socialinių paslaugų centro neįgalių jaunuolių teatriuko grupė „Mes esame“, kuri parodė vaidinimą „Balta – juoda“, dainavo neįgaliųjų ansamblia: „Ištvermingieji“ (vadovė Laima AukštuolIenė), Aklųjų draugijos „Agluona“, „Artrito“ klubo (vadovė Lina Januševičienė) ir Biržų kultūros centro darbuotojų duetas Jūratė Garnelienė ir Kąstytis Petryla. Papilio pagrindinės mokyklos mokiniai sveikino spektaklio „Balta juoda“ artistus, o mokytoja Vigilija Macienė kartu su savo mokine atliko puikią dainą apie pirmąsias žibuokles. Biržų kultūros centro Bočių šokių kolektyvas (vadovė Lina Januševičienė) susirinkusiems skyrė tris smagius šokius.


Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius aptarė pagalbą neįgaliesiems ir aktyvias neįgaliųjų organizacijas. Kalbėjo meras Valdemaras Valkiūnas, vicemerė Įrutė Varzienė. LR Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus padėjėja Stasė Eitavičienė perdavė dovaną – saldainius. Problemas išsakė draugijos narys Vytautas Einoris.
Šventė baigėsi bendryste ir šiltu pasibuvimu prie vaišių stalo, kurias dovanojo Biržų rajono Savivaldybės administracija.

Socialinė darbuotoja Rita Kuginienė

Socialinių darbuotojų dienos minėjimas

Rugsėjo 27 dieną oficialiai minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena, ta proga 2018 m. rugsėjo 28 dieną, penktadienį, gausus būrys socialinių darbuotojų ir svečių susirinko į renginį. Jau kelis metus iš eilės susirenka Biržų rajone įvairiose socialinėse srityse dirbantys socialiniai darbuotojai į tradicija tapusią Socialinių darbuotojų profesinės dienos paminėjimą. Daugiau...

Gerumo akcija

Biržų senovinės technikos klubas „Ekipažas“ antrus metus, tęsdami socialinę akciją, Biržų Socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos lankytojams dovanojo pasivažinėjimą klubo automobiliais.
Iš anksto viską suderinus, rugsėjo 14 dieną, į centro kiemą vienas po kito atvyko 11 skirtingų, akį traukiančių, išpuoselėtų senovinių automobilių. Kiekvieną atvykusį pasitikome su šypsena ir susidomėjimu. Kadangi tai jau antrasis mūsų susitikimas, tai buvome drąsesni, lankytojai drąsiai užėmė pozicijas patikusiame automobilyje, fotografavosi vieni ir su draugais. Ypatingai džiaugiamės automobiliu, kuriame buvo galimybė transportuoti neįgaliąją su jos poreikiams pritaikytu vežimėliu. Draugiški ir geranoriškai nusiteikę vairuotojai skubėjo į pagalbą.
Kelionės tikslas buvo nuvykti į Pasvalio rajone, esantį vaizdingą Raubonių parką ir aplankyti Dinozaurų, drakonų, vabalų parką. Kelionė prasidėjo šypsenomis ir geromis emocijomis. Visi buvo patenkinti, didžiuodamiesi, kad turi galimybę važiuoti tokiu nekasdienišku automobiliu.
Pasiekę kelionės tikslą, trumpam išsiskyrėme su vairuotojais ir išskubėjome apžiūrėti parko. Iš karto susidūrėme su kliūtimis, nepritaikyta aplinka neįgaliojo vežimėliais judantiems jaunuoliams. Akmenėliais grįstas takas buvo neįveikiamas vienai lankytojai, tad teko laukti draugų taip ir nepamačius parko grožybių. Visi kiti džiaugėsi parku. Dinozaurai savo dydžiu, neįprasta išvaizda, riaumojimu stebino ir žavėjo neįgaliuosius. Tai buvo pirmasis apsilankymas tokio tipo parke. Vaikštant paaiškėjo, kad kai kurie, net nežinojo apie šio parko egzistavimą. Džiaugėsi būdami čia ir nepaleisdami iš rankų telefono, stengėsi viską užfiksuoti. Visi iki vieno įveikėme atstumą. Judėjimo sutrikimų turintiems lankytojams sekėsi sunkiau, tačiau pailsėdami ant šalia įkurtų suolelių misija tapo įmanoma.



Po neišdildomų įspūdžių, kartu su vairuotojais susirinkome vaišintis arbata, kava, užkandžiais. Dėkojome už šią gražią ir prasmingą iniciatyvą. Jaunuoliai prisiminimui padovanojo rankų darbo žydinčių gėlių, kurios, pasak vairuotojų papuoš klubo patalpas.
Kelios valandos prabėgo akimirksniu. Susirinkome bendrai nuotraukai ir skubėjome į Centrą. Labai smagu, kad atsiranda tokių nuostabių žmonių, kurie paskiria savo brangų laiką ir praskaidrina mūsų kasdienybę. Atsisveikinome, tikėdami, kad ateityje būtinai dar susitiksime.

Aušra Gasiūnienė
Socialinė darbuotoja
2018 m. rugsėjo 17 d.


Spektaklis – geriausia kalba

Biržų rajono socialinių paslaugų centro Dienos užimtumo grupių jaunuoliai vasarą pasitiko kūrybiško bendravimo švente. Susirinko šeimos nariai ir bičiuliai, ypač smagu, kad atėjo gausus būrys Biržų „Saulės“ gimnazistų. Biržų kultūros centro scenos apšvietimas, scenografija, vaizdo projekcijos, įgarsinimas nuteikė ypatingai. Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Sigita Stapulionytė poetiškai pradėjo šią šeimos šventę, kreipdamasi į mamas: „žinau, kad tau – aš vaikas, juo būsiu visada. Pamiršk, kad teka laikas kaip ašara tyra“. Ir visi kartu – scenos meną įvaldžiusios darbuotojos ir jaunuoliai – pradeda spektaklį „Juoda/ Balta“ su šokio ir muzikos elementais, be žodžių, per judesius ir veido išraišką teigdami, kad gyvenimas tarsi šachmatų žaidimas, o žmonės – lyg šachmatų figūros. Kiekvienas turi savo ėjimo žingsnį į priekį, dažnai rungiasi du priešininkai: balta ir juoda, gėris ir blogis... Tačiau meilė ir gėris nugali, įsivyrauja harmonija ir džiaugsmas...



Žiūrovams lenkiasi pagrindinių vaidmenų atlikėjai Vytautas, Vaida, Roberta, Deivydas kartu su draugais Aurelijum, Albinu, Vestina, Aušra, Rimantu ir kitais. Atlikėjų nuoširdumo ir drąsos, puikaus vaidmenų supratimo ir darnos pakerėti žiūrovai dėkoja plojimų banga, o gimnazistai telefonų švieselėmis ir ovacijomis sukuria tikrą teatro atmosferą.
Po spektaklio tarsi burtų lazdele pamojus scenoje atsirado staleliai su vaišėmis, draugėn susibūrė visi šventės dalyviai, jaunuolių sukurti gėlių suvenyrai dovanojami mamoms, už nuoširdų darbą padėkos žodžiai ir gėlės skiriami socialinėms darbuotojoms ir atlikėjams. Spektaklį „Juoda/ Balta“ kartu su bendraminčiais sukūrė meno vadovė Jūratė Garnelienė, 2018 m. gegužės 23 d. jis rodytas Panevėžyje, tarptautiniame festivalyje „Širdys vilčiai plaka“, rugsėjo mėnesį planuojama vykti į tarptautinį teatrų festivalį Lenkijoje. Ačiū už pasitikėjimą mūsų vaikais ir labai didelį darbą kasdienybėje ir scenoje.

Dienos užimtumo grupių lankytojų šeimų vardu Dalia Kėželienė
2018 m. birželio 7 d.


Viešnagė Sodeliškių dvaro sodyboje

Gruodžio 21 d., artėjant gražiausioms metų šventėms į svečius mus priėmė Sodeliškių dvaro šeimininkai. Tai buvo pirmasis mūsų apsilankymas šioje sodyboje. Kiekvienais metais centre organizuojama kalėdinė programa tapo kitokia, nes visas dėmesys buvo skirtas dienos centro jaunuoliams. Įprastai, programai neįgalieji ruošdavosi ir rodydavo savo tėvams ir artimiesiems.
Atvykus į dvarą, mus pasitiko ekskursijos vadovė Jolanta. Iš arti turėjome galimybę pamatyti XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą. Pradėjusi pasakojimą ji prisipažino, kad truputėlį jaudinasi, nes pirmą kartą tenka pasakoti tokiai auditorijai, kur tiek daug skirtingų žmonių su negalia. Labai didelio susidomėjimo sulaukė edukacinė duonos kepimo programa. Mums jau buvo paruošta kubile užminkyta tešla. Jaunuoliams buvo sudaryta galimybė patiems suformuoti duonos kepaliukus ir pažymėti savo inicialais. Tai daryti buvo pakankamai įdomu, nors nauji potyriai vienus džiugino, kitus baugino. Neturint įgūdžių buvo sunku pradėti ir viską užbaigti iki galo. Padėdami vieni kitiems, suformavome apie 30 duonos kepaliukų, kurie buvo pašauti į krosnį. Mūsų pasveikinti užsuko ir pati sodybos šeimininkė, kuriai padovanojome lininę rankų darbo kalėdinę eglutę.
Popietė tęsėsi, o staigmenos jaunuolių dar laukė. Persikėlėme į kitą gryčios galą. Mes, darbuotojos, linkėdamos savo jaunuoliams gerų švenčių, sudainavome dainą apie Kalėdas, šventinę nuotaiką sukurdamos šaltosiomis liepsnelėmis ir pasipuošusios kalėdinėmis kepurėmis. Jaunuoliai buvo maloniai nustebę.


Nė vienos šventės nepraeina be dovanų, o jos čia buvo išdalintos visiems ir kiekvienam asmeniškai. Vieni su nekantrumu norėjo apžiūrėti tuoj pat, kiti saugojo ir nenorėjo paleisti iš rankų. Kuomet visi gavo dovanų, susėdome prie vaišių stalo. Mėgavomės savo keptu morkų pyragu, suneštinėmis vaišėmis ir kvapnia arbata. Vaišėms ir bendravimui skirtą laiką pakeitė iškeptų duonelių pakavimas. Daugelis ieškojo būtent savo inicialais pažymėto kepaliuko.
Susiruošę išskubėjome į sodybos kiemą. Ne itin tinkamu oru ekskursijai lauke apžiūrėjome šalia esantį klojimą su XX a. pradžios eksponatais bei sodybos tvartelyje auginamus gyvulius. Džiaugėmės, kad jaunuoliai vežimėliuose galėjo privažiuoti ir matyti viską iš arti. Visas šios nuostabios dienos akimirkas įsiamžinome, kad turėtume prisiminimų.
Sekantį kartą į svečius esame pakviesti atvykti vasaros metu, tad atsisveikindami ir dėkodami už svetingumą, tarėme didelį ačiū Sodeliškių dvaro sodybai.

Socialinė darbuotoja Aušra Gasiūnienė
2017 m. gruodis


Tolerancijos diena

Lapkričio 16 d. minima Tolerancijos diena, taip skatinama atkreipti visuomenės dėmesį, jog esame skirtingi ne tik išvaizda, bet ir suvokimu, patirtimi, gebėjimais. Todėl svarbu ugdyti pakantumą vieni kitiems, kantrybę ir gebėjimą suprasti, jog esame skirtingi, bet kartu ir tokie patys. Šią dieną į Centrą atskubėjo mūsų draugai gimnazistai. Bendromis jėgomis, padėdami vieni kitiems, sukūrėme draugystės medį. Jis pasipuošė spalvingais lapais – savo rankas apvedžioję, iškirpę, papuošę ir užrašę vardus, medį papuošėme rankelėmis. Centro jaunuoliai pavaišino pačių keptais avižiniais sausainiais. Juk norėjome pasirodyti, jog visada laukiame draugų ir norime juos pavaišinti.



Didžiausia vertybė gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi. Kitą dieną, lapkričio 17 d., po renginių mokykloje, pas mus į Centrą užsuko Biržų technologijų ir verslo mokymo centro moksleiviai. Lydimi socialinės darbuotojos Laimutės Š., jie atvyko susipažinti su Dienos centro lankytojais – jaunuoliais su negalia. Moksleiviai lankėsi pirmą kartą, sužinojo kokios paslaugos čia yra teikiamos, apžiūrėjo ką veikiame Centre ir kokius darbelius darome. Moksleiviai papasakojo, kaip Tolerancijos dieną pažymėjo savo mokykloje ir mums atnešė meduolinius sausainiukus – rankeles. Jie ruošėsi susipažinti su mumis, todėl iškepė juos mums. Rankelės – tai draugystės simbolis, o iš meduolinės tešlos todėl, kad galėtų ilgai išsilaikyti, nesentų, o tik bręstų. Tai tarsi simboliškai, jog draugystė taptų tvirta. Padalino šiai dienai sukurtus knygų skirtukus su gražiomis sentencijomis apie draugystę, rankas, Žmogų.

Sigita Simonavičienė
2017 m. lapkritis


Kelionė su „Ekipažu“

Nors praėjusi vasara ir atėjęs ruduo neilgai džiugino mus šiluma ir gražiu oru, tačiau penktadienio rytas po naktinių šalnų žadėjo gerą orą ir kėlė nuotaiką. Apie pusiaudienį į VšĮ Biržų rajono Socialinių paslaugų centro kiemą atriedėjo automobiliai ir išsirikiavo kaip paradui. Tai – Biržų senovinės technikos klubo „Ekipažas“ surengta akcija mūsų Dienos centro neįgaliems lankytojams.
Jaunuoliai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti senus nuo 1965 m. iki 1975 m. gamintus automobilius, bet ir paliesti, nusifotografuoti, „prisimatuoti“, kiek patogūs sėdėti, o taip pat ir pasivėžinti jais. Devyni išrikiuoti automobiliai – Moskvič, Jeep, Opel, Mercedes, Volga, Dodge – pavadinimais, užėmė kone visą Centro aikštelę.
Kiekvienas galėjo rinktis, kokiu automobiliu norėtų pasivėžinti. Tačiau jaunuoliai buvo nedrąsūs ir truputėlį pasimetę, nematytų automobilių gausa šiek tiek juos trikdė. Kai kuriems ši kelionė buvo ne tik atrakcija, bet tarsi iššūkis. Jurgitai teko iškeisti jai pritaikytą vežimėlį, į minkštą automobilio sėdynę. Ir nors ilgą laiką taip sėdėti jai nėra patogu, tačiau Jurgitos noras vykti į šią kelionę ir darbuotojų pasiryžimas sudaryti visas sąlygas, kad tai įvyktų, leido pasiekti šios kelionės tikslą.
Automobilių gausmas ir šurmulys nutilo tuomet, kai visi susėdo ir pajudėjo Pasvalio rajone esančio Balsių malūno link. Ne kasdien matomas vaizdas traukė praeivių žvilgsnius, o skaisčiai pro langus šviečianti saulė, šiltas ir komfortiškas sėdėjimas kėlė nuotaiką ir džiugino mus visus. Juk ne kasdien toks įvykis, o teisingiau – pirmą kartą.
Nuvykom į Balsių malūną, kuris įsikūręs už 4 km nuo Pasvalio, Lėvens upės vingyje. Tai – vienas seniausių vandens malūnų Lietuvoje, saugomas istorinis paminklas. Pasigrožėjome aplinka, aplankėme laikrodžių muziejų, pasidairėme, kokių dar eksponatų sukaupta. Oras mus lepino rudeniška šiluma, todėl papietavome lauke.





Atsidėkodami mums suorganizuota galimybe ne tik prisiliesti, bet pasivažinėti praėjusio amžiaus 6 – 7 dešimtmetyje pagaminta technika, Centro jaunuoliai juos vežusiems vairuotojams atminimui padovanojo savo rankomis padarytus molinius varpelius. Tai tarsi simbolis, jog dalindamiesi šypsena, rūpesčiu, galimybe patirti tai, apie ką galbūt net nesvajojai – skleidžiame gerąją žinią ir šis garsas aidu atsiliepia mūsų širdyse.
Norime padėkoti šios socialinės akcijos iniciatoriui E. Bekeriui už šią idėją, visiems klubo „Ekipažas“ vairuotojams, kurie negailėdami savo asmeninio laiko, paskyrė jį mūsų geram ūpui ir teigiamoms emocijoms palaikyti. Tai puiki idėja, kai neįgalieji Dienos centro lankytojai ir juos lydinčios Centro darbuotojos – o tikiu, kad ir patys vairuotojai – smagiai praleido penktadienio popietę. Ačiū už bendrystę.

Sigita Simonavičienė
VšĮ Biržų rajono Socialinių paslaugų centro atstovė


Sveikatingumo dienos renginukas

2017 m. spalio 16 d. į Centrą užsuko visuomenės sveikatos biuro specialistė Violeta V. Dienos centro lankytojams ji pravedė užsiėmimą „Aš – stipresnis už nuovargį“, skirtą Pasaulinei psichikos sveikatos dienai. Užsiėmimo dalyviams simboliškai buvo įteikta gėlė su šiuo devizu. Sveikatos specialistė skatino praktiškai įsitikinti, jog judesio ir garsų pagalba mes truputį galime kontroliuoti save. Parodė keletą pratimų, kaip padėti sau, kad galėtume atsigauti, išlikti ramūs, susikaupę, kaip atsipalaiduoti.


Skambant relaksacinei muzikai, atlikome keletą pratimų, tyloje stengėmės išgirsti garsus ir įvykdyti mums skirtą užduotį. Po tylos, kai širdelės nurimo, buvom pakviesti įsijausti į ritmingą garsesnę muziką ir pašokti. Po to stebėjome – ar pasikeitė mūsų savijauta. Dovanų gavome žaidimą dėlionę, kurią po užsiėmimo visi norintys ir galintys bendrai sudėliojo.
Mes atsidėkojome ir skaidrios nuotaikos palaikymui padovanojome molinę pačių jaunuolių rankomis padarytą žvakidę.

2017 m. spalio 16 d.

Teatrų festivalio Lenkijoje atspindžiai

2017 m. rugsėjo 11-15 dienomis VšĮ Biržų rajono Socialinių paslaugų Dienos centro lankytojai vyko į XV - ąjį Tarptautinį Nuostabiųjų teatrų festivalį Tčevo mieste Lenkijoje. Jame dalyvavo 35 kolektyvai iš Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercogovinos, Gruzijos ir Makedonijos. Į šį neįgaliesiems skirtą festivalį biržiečių teatro trupė „Mes esame“ vyko jau 5 - ąjį kartą. Šiais metais žiūrovams parodėme spektaklį „Laukimas“. Šio 20 min. trukusio minispektaklio pagrindinė mintis aktuali ir sveikam, ir neįgaliam žmogui, jaunam ar pagyvenusiam. Mes visi esame nuolatiniame laukime: meilės, draugystės, pagarbos ir supratimo. Tik ne visuomet tiek atiduodame, kiek norėtume gauti, ne visuomet mokame užjausti, kai kitiems būna sunku.
Į šią ilgą kelionę vyko 9 jaunuoliai: Roberta, Valentina, Vestina, Vaida, Aurelijus, Rimantas, Deivydas, Vytautas, Albinas. Juos lydėjo Centro darbuotojos Aušra, Sigita, Jūratė, Vytauto mama Birutė. Dauguma į šį festivalį jau vyko ne pirmą kartą, todėl jautėsi užtikrintai, žinojo, kiek trunka kelionė, džiūgavo, jog gyvens savarankiškai ir nesvarbu, kad toli nuo namų. Prisiminė, jog ankstesniais metais neteko nuobodžiauti ir visas dienas smagiai leido laiką. To tikėjosi ir šiais metais, todėl labai laukė pakvietimo į šį festivalį ir kelionės į Lenkiją. Vaida vyko pirmą kartą ir liko labai patenkinta kelione ir patirtais įspūdžiais.
Tradiciškai festivalis organizuojamas birželio pradžioje ir vyksta visą savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio). Šiais metais dėl finansavimo, šis puikus renginys buvo nukeltas į rugsėjo mėnesį. Ir, kaip pajuokavo vienas iš festivalio rengėjų, toks pasirinkimas neturėjo labai sugadinti nuotaikų, nes birželio mėnesį oro sąlygos būtų nelepinę taip pat. Nors oro sąlygos pakoregavo kai kuriuos planus, festivalio organizatoriai sklandžiai išsprendė, jog laikas praleistas šiame festivalyje neprailgtų, veiklos išliktų įdomios ir nenukentėtų tradicijos.
Pirma diena skirta atvykimui, įsikūrimui ir pailsėti po kelionės. Antrąją dieną iki festivalio atidarymo merginos turėjo galimybę pasidaryti makiažą. Kiti rinkosi paruoštus trafaretus ir piešė ant medžiaginių maišelių, spalvino juos. Maišelius atminimui parsivežė į namus.
Į festivalio atidarymą tradiciškai kviečiamos gerai Lenkijoje žinomos muzikos žvaigždės. Šiais metais jaunuolius džiugino Natalija Szroeder. Ši jauna 22 metų dainininkė yra įvairių projektų, vykstančių šioje šalyje, dalyvė ir jaunųjų talentų laureatė.
Trečioji diena prasidėjo kitų kolektyvų spektaklių peržiūromis. O vakare – laukiamiausias barbekiu vakaras. Nors vakarinė vėsuma ir lietutis neleido užkurti didelio tradicinio laužo, tačiau šokiai įvyko specialiai pastatytoje palapinėje, o vaišėmis – ant grotelių keptais šašlykais ir kepsniais, spirgučiais ir pyragais, vaisiais ir kiti gardumynais – buvo galima mėgautis iki soties. Tai bendras vakaras, kuomet iš įvairių miestų ir skirtingų šalių atvykę negalią turintys jaunuoliai turi galimybę susipažinti, pabendrauti, pašokti ar tiesiog pabūti kartu.
Ketvirtą dieną spektaklių pasirodymai tęsėsi iki pietų, o laisvą laiką iki festivalio uždarymo išnaudojome pasivaikščiojimui po miestą ir nuostabią Vyslos pakrantę, fotografavomės ten, kur mums atrodė labai gražu. Vakare nuotaiką nuskaidrino linksmas ir išradingas specialaus ugdymo centro Tčeve mažųjų aktorių spektakliukas „Istorija apie jūrą“. Taip pat apdovanojimai ir festivalio uždarymas. Kiekvienas kolektyvas tradiciškai apdovanotas festivalio taure ir dovana, o asmeniškai kiekvienam įteikta dovana – firminis kelioninis „Nike“ krepšys.
Penktadienį, anksti ryte, išmiegoję ir pilni įspūdžių pajudėjome namo.



Jaunuolių įspūdžiai:
Deivydas: „Man labai patiko, kaip vaidino kiti, nors kelionė ilga, bet nepavargau. Pirmą kartą piešiau ant maišelio, kurį parsivežiau į namus prisiminimui. Dabar turėsiu su kuo nueiti į parduotuvę. Smagu šokiai baltojoje palapinėje“.
Rimantas: „Buvo labai įdomu, patiko kelionė autobusu, gyvenimas viešbutyje. Patiko, kad buvo daug žmonių iš kitų šalių, taip pat diskoteka, dainos, vaidinimai. Buvo skanus maistas. Labai patiko piešti ant maišelių, aš nupiešiau medį. Gavau dovanų gražų juodą krepšį. Kitais metais aš vėl važiuosiu į Lenkiją“.
Albinas: „Labiausiai patiko mažų vaikų pasirodymas apie piratus per festivalio uždarymą. Mus priėmė labai šiltai ir kaip visada skanus maistas. Kai važiavom į Tčevą, pakliuvom į automobilių spūstį, todėl nuvažiavom vėlai ir buvom labai pavargę. Dainininkė buvo iš pačios Lenkijos, o jos dainos fantastiškos“.
Vestina: „Buvo užsiėmimai, piešėm ant medžiaginių maišiukų visokius piešinius“.
Aurelijus: „Labai patiko spektakliai, o ypač tie, kurie buvo apie pasakas. Įdomu šokiai palapinėje ir labai skanus maistas“.

2017 m. rugsėjo 18 d.

Gyvenimiškos tolerancijos pamokos

Biržų „Saulės“ gimnazijos TUC nariai jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Socialinių paslaugų centro darbuotojais, semdamiesi patirties, kaip bendrauti su neįgaliais žmonėmis. Šiais mokslo metais šioje dalyvavo 12 mokinių. Tai 2a kl. Toma Zemlickaitė, Eglė Kutraitė, Karolina Vabuolytė, Gabija Janiulytė, Veronika Zazaitė ir Gabija Latvėnaitė bei 1b kl. Aistė Burbulytė, Orinta Grigaliūnaitė, Eglė Kučinskaitė, Kotryna Pipinytė, Radvilė Pranciliauskaitė, Viktorija Punytė.
Merginos pasidalino savo bendradarbiavimo įspūdžiais: savanorystė davė daug daugiau nei įsivaizdavom: žinios, patirtis, pasikeitęs požiūris į daug dalykų. Išmokom bendrauti ir suprasti darbuotojas dirbančias šį darbą. Labai džiaugiamės, kad mums padėjo jaunos, labai draugiškos, supratingos darbuotojos, kurios dažnai pasiūlydavo idėjų, padrąsindavo. Buvo labai malonu susipažinti su Jų didele šeimyna, kartu žaisti, piešti, bendrauti, šokti. Esam labai laimingos, kad turėjom tokią galimybę praplėsti požiūrį į tą visuomenės dalį, kuri paprastai lieka užribyje arba mes tiesiog jos nematome. Jeigu ne ši veikla, tikriausiai tos sudėtingos gyvenimo pusės net nebūtume pamatę. Tai privertė mus perkainoti savo vertybes. Manau, kad savanoriavimas tokiose vietose, tai tikroji pilietiškumo pamoka.
Tai buvo tikros tolerancijos pamokos, kurios paskatino pasidomėti kitokiais žmonėmis, suvokti jų pasaulį, kuriame labai daug nuoširdumo, meilės ir pasitikėjimo. Manau, kad šis mokinių ir neįgalių žmonių bendravimas suteikia tikras bendruomenės integracijos vertybes. Tikiuos, kad merginos, nors gal ir nepasirinks socialinio darbuotojo profesijos, bet gebės į pasaulį pažvelgti taip, kad jame užtektų vietos visiems. O gal tai bus ir profesijos pasirinkimas?

TUC koordinatorė Virginija Kalninienė
2017 m. birželis




Labai džiaugiuosi, kad buvau savanore Biržų neįgaliųjų centre. Kiekvienas apsilankymas buvo labai įdomus, darbuotojos buvo labai malonios. Su visais buvo labai linksma ir įdomu bendrauti, kiekvieną kartą išgirsdavom linksmų ir įdomių istorijų, visi su mumis elgėsi labai maloniai ir draugiškai. Vis dėlto supratau, kad toks darbas – ne man. Labai gerbiu žmonės, kurie gali dirbti tokį darbą ir juo džiaugtis. Reikia būti labai kantriam, ištvermingam, atsidavusiam ir užsigrūdinusiam. Tikrai nesigailiu, kad savanoriavau – gavau daug vertingos patirties.
Eglė Kutraitė

***

Savanoriauju Biržuose jau ganėtinai ilgai, tad mokytojai pasiūlius apsilankyti Biržų socialinių paslaugų neįgaliųjų dienos centre aš sutikau. Tikrai nesigailiu ir manau, kad tai buvo prasmingai praleistas laikas. Savanorystė man davė daug daugiau nei įsivaizdavau: žinios, patirtis, pasikeitęs požiūris į dauguma dalykų. Išmokau bendrauti ir suprasti darbuotojas, dirbančias šį darbą. Labai džiaugiuosi, kad mums padėjo jaunos, labai draugiškos, supratingos darbuotojos, kurios dažnai pasiūlydavo idėjų, padrąsindavo. Buvo labai malonu susipažinti su Jų didele šeimyna, kartu žaisti, piešti, bendrauti, šokti. Esu labai laiminga, kad turėjau tokia galimybę praplėsti požiūrį į tą visuomenės dalį, kuri paprastai lieka užribyje arba mes tiesiog jos nematome. Jeigu ne savanorystė, tikriausiai tos sudėtingos gyvenimo pusės net nebūčiau pamačiusi. Tai privertė mane perkainoti savo vertybes. Manau, kad savanoriavimas tokiose vietose, tai tikroji pilietiškumo pamoka.
Toma Zemlickaitė

***

Ši patirtis buvo labai įdomi ir įsimintina. Iš pradžių atėjus į centriuką man buvo gana sunku, nes nežinojau kaip elgtis, bendrauti, ko tikėtis. Bet su kiekviena savaite būdavo vis įdomiau ir lengviau. Turėdavome galvoti užduotis, padėti jiems, galima sakyti susiradom naujų draugų ir tapom artimesni. Per šiuos metus gavau labai daug patirties, tapau tolerantiškesnė, supratingesnė, susipažinau su labai daug įdomių asmenybių, kurie užburia savo nuoširdumu, o tai man leido daug ką suprasti ir į viską pažiūrėti kitomis akimis. Be to, buvo labai geros auklytės, kurios visada duodavo mums erdvės ir leido pačioms būti savarankiškomis, bendrauti ir dirbti su jais. Džiaugiuosi, kad man teko tokia galimybė.
Karolina Vabuolytė

***

Savanoriauti neįgaliųjų centre man patiko, būdama ir bendraudama su visais jaučiausi gerai. Patiko bendradarbiavimas, nuotaika, atmosfera ir visų nusiteikimas. Manau, kad savanoriaudama tikrai prasmingai praleidau laiką, įgijau neįkainojamą patirtį, susipažinau su naujais žmonėmis. Su visais buvo lengva bendrauti. Kartais būdavo sunku sugalvoti veiklos, užduočių. Šio darbo nenorėčiau dirbti, nes jis reikalauja daug laiko, supratingumo, kantrybės ir jėgų. Didelę pagarbą jaučiu čia dirbančioms moterims, jos labai nuoširdžios ir bendraujančios.
Veronika Zazaitė

***

Savanoriauti neįgaliųjų centre man patiko. Manau tai suteikia didelę ir neįkainojamą patirtį, kuri praverčia gyvenime. Savanoriaudama jaučiausi gerai, buvo įdomu bendrauti su visais. Manau, kad visi sutarėme labai gerai. Minusų neįžvelgiu. Toks darbas yra sunkus ir reikalaujantis daug jėgų, todėl jaučiu didele pagarba ten dirbančioms moterims, tačiau manau jog pati tokio darbo negalėčiau dirbti, man būtų per sunku.
Gabija Latvėnaitė

***

Man savanoriauti neįgaliųjų centre buvo labai įdomu, ten visos buvome priimtos labai šiltai, visi buvo labai draugiški. Bendravimas su neįgaliaisiais man buvo labai gera praktika, kurią galbūt galėsiu panaudoti ateityje.
Gabija Janiulytė

Įspūdžiai iš festivalio Panevėžyje

Jaunuolių dienos centras, puoselėdamas teatro dvasią, kiekvieną pavasarį organizuoja neįgaliųjų teatrų festivalį „Širdys vilčiai plaka“. Pagrindinis festivalio tikslas – keisti visuomenės požiūrį į neįgalų žmogų, sudaryti išskirtines sąlygas neįgaliajam išreikšti save, pajusti savo vertę. Kaip rašo patys organizatoriai – „festivalis originalus, nes tai vienintelis festivalis Lietuvoje, kurio metu proto negalios jaunimas vaidina profesionalaus teatro scenoje“.
Šiais metais panevėžiečiai mus pakvietė į muzikinio teatro sceną gegužės 24 d. Čia dalyvavo 9 kolektyvai iš Kretingos, Jurbarko, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio ir mes iš Biržų.



Smagu pasižiūrėti kaip vaidina kiti, smagu pasirodyti ir mums patiems. Jaunuoliams labiausiai patiko panevėžiečių pasirodymas „Sparnai gerumo“ ir vilniečių „Parduotas brolis“, tačiau pasidžiaugė, jog smagiai praleido laiką žiūrėdami visus.
Namo dovanų parsivežėme padėkos raštą, rankų darbo molinį dubenėlį su festivalio emblema ir didelį šakotį. Visa diena, kelionė ir pasirodymai neprailgo, grįžome geros nuotaikos, pilni įspūdžių.

Sigita Simonavičienė
Vyresnioji socialinė darbuotoja
2017 m. gegužės 25 d.


Šeimos diena

Kiekvienas žmogus gyvenime kažko laukia. Koks tas laukimas?...
2017 m. gegužės 18 d. Biržų kultūros centro scenoje ir mes, Dienos centro lankytojai, su vadovėmis laukėme artimųjų, pažįstamų ar draugų. Susirinkusiems parodėme mūsų muzikos vadovės Jūratės Garnelienės paruoštą spektakliuką „Laukimas“. Tai mūsų tradicinis renginys, skirtas tarptautinei šeimos dienai, kurį švenčiame kiekvienais metais. Tai laikas, skirtas pabūti visiems kartu, pabendrauti, pasidžiaugti pasiektais rezultatais, gebėjimais, nebyliai padėkoti tėvams už rūpestį. Žiūrovų tarpe smagu buvo išvysti mūsų draugus gimnazistus, su kuriais bendravome visus šiuos mokslo metus. Vaidinime atsispindėjo mintis, jog žmogus visą laiką laukime, ėjime, skubėjime. Gyvenimas kaip tie traukiniai skrieja, o mes gyvename visi savo rūpesčiais, džiaugsmais ir kiekvienas matuojame savo matu: ar mes laimingi, ar pastebime šalia esantį, kuriam galbūt reikia mūsų pagalbos, kokie mes stiprūs savo viduje. Šį spektakliuką rodysime neįgaliųjų teatrų festivaliuose Panevėžyje ir Tčeve (Lenkija).



Po spektaklio visiems susirinkusiems padainavome dainą, o tėveliams padovanojome savo rankomis ruoštas dovanėles. Tėvelių šypsenos, gėlės ir padėkos žodžiai džiugino mus visus.
Miela, kad mūsų neužmiršo gimnazistai, atėję pasižiūrėti spektakliuko, pasveikino ir simboliškai atsisveikino su mumis, nes kitais metais pas mus ateis jau kiti. Po to pakvietėme tėvelius ir artimuosius ant scenos, kur skaniai pasivaišinome pačių atsineštomis vaišėmis ir smagiai praleidome popietę.

Sigita Simonavičienė
vyresnioji socialinė darbuotoja
2017 m. gegužės 19 d.


Užgavėnės

Užgavėnių rytas pasitiko pavasariniais saulės spinduliais, o likęs sniegas kur ne kur bolavo atokesnėse vietose. Bet laikydamiesi tradicijų jaunuoliai nuo pat ryto patys kepė sausainius ir blynus – tradicinį šios šventės valgį. Nors oras kvepėjo pavasariu, vis tiek išėjome į kiemą vyti žiemos. Prieš tai visi susikaupę ruošėsi: dažėsi, matavosi skareles, persirenginėjo. Šiais metais buvo juntamas net kitoks aprangos stilius.
Kieme suskambo Užgavėnių dainos, pašokome šokius, po to uždegė stilingąjį Gavėną, kuris, kaip ir greit atšilęs oras, akimirksniu pavirto pelenais.




O kadangi tradicijos byloja, jog per Užgavėnes reikia sočiai pavalgyti, visi vaišinosi savo ruoštomis vaišėmis, o lašiniais ir namine kepta duona pavaišino Centro darbuotojos. Skanėstus užgerdami karšta kava visi dar kurį laiką kieminėjome lauke, nes oras rodos jau ir kvepėjo pavasariu.
Taip skambiai išlydėję žiemą, skaniai ir sočiai prisivalgę, lydimi gerų emocijų grįžome į Centrą, tikėdami, jog prišaukėme pavasarį.

Sigita Simonavičienė
vyresnioji socialinė darbuotoja
2017 m. vasario 28 d.


Valentino diena

Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave
Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane!
Ar žinai, kodėl Saulės zuikučiai tokie linksmi?
Todėl, kad šiame pasaulyje tu esi!
Ar žinai kodėl Mėnulis žiūri Žemės kryptim?
Į tave jis žiūri - kartu su manim!!!


Viena iš gražiausių švenčių, kurią mėgsta švęsti Centro jaunuoliai yra būtent Valentino diena. Centro lankytojai šios dienos su džiaugsmu laukia ir švenčia kiekvienais metais. Šiemet ji buvo šiek tiek netradicinė. Jaunuoliai merginoms ir moterims (Centro darbuotojoms) darė siurprizą. Albino, vieno iš jaunuolių, iniciatyva ir muzikos vadovės Jūratės pagalba slaptai repetavo, mokėsi, I. Valinskienės atliekamą dainą „ Žvaigždė“, kurią sudainavo būtent šią dieną. Jaunuoliai turėjo nedaug laiko išmokti dainą, jaudinosi, bet iniciatyva buvo geranoriškai netikėta ir maloni. Po to sekė merginų atsakas. Roberta su Vestina išdalino visiems draugams molines širdeles. Dar viena naujovė – šiais metais buvo sugalvotos ir išskirtos nominacijos poroms, siekiant stiprinti draugystę.
Valentina su Rimantu gavo nominaciją „už simpatiją“: už bendrus kasdienius jų pokalbius ir apkabinimus, truputį pavydo, už nekalbadienius vienam su kitu, už ilgesį išsiskyrus atostogoms.
Ramunė ir Vytautas – „už simpatiją“: kasdienius pasimatymus, už gražų Vytauto išsireiškimą „Kada bus mano staigmena?“, bendrus abiejų pasisėdėjimus ir gražų bendravimą be žodžių, už laukimą ir ilgesį, nesant Ramunei.
Deivydas ir Roberta – „ už draugystę“. Smagu, kad bendrauja, sutaria vienas su kitu ir susitikus visada randa apie ką pasišnekėti.
Daivutė ir Aurelijus – „už draugystę“. Jie turi bendrą užsiėmimą – beveik kasdien susitinka ir žaidžia atminties turnyre arba šaškėmis. Patys atkakliausi draugai ir artimiausi, draugiškiausi „konkurentai“.
Albinas ir Vestina – „už simpatiją“. Už abipusę simpatiją vienas kitam, už parodytą dėmesį kiekvieną rytą pasitinkant ir palydint Vestiną namo. Ypatingai daug laiko praleidžiant kartu visur ir visada, už vaikščiojimą susikabinus rankomis, kasdienį susirašinėjimą žinutėmis, trumpas pavydo scenas ir vienas kito auklėjimą.
Daivutė ir Deivydas – „už draugystę“. Smagu matyti besišypsančius ir susikaupusius žaidžiant „Atminties turnyrą“.
Albinas ir Vaida – „už draugystę , už kasdienį linksmą jų bendravimą, mažyčius jų pasikibinimus, už juoko dozę susitikus ar išreikštas pastabas vienas kitam. Smagu matyti, kad jie padeda vienas kitam.
Kęstutis ir Daivutė – „už draugystę“. Smagu retkarčiais matyti Kęstutį besirūpinant Daivute, jei reikia kur pavėžėti ar įvežti, neatsisako padėti ar pats imasi iniciatyvos tai padaryti.




O kadangi visą savaitę veikė Valentino dienos paštas, tai visi galėjo rašyti laiškus, sveikinimus, daryti atvirutes ir viską slaptai mesti į dėžę. Pasibaigus nominacijų įteikimui, ėjome atidarinėti pašto dėžutę ir skaityti slaptus sveikinimus ir palinkėjimus. Skaitėme gražius posakius apie meilę, kai kas turėjo galimybę atspėti kas slepiasi dėžėje, o atspėjus parsinešti dovanėlę į namus. Pasivaišinome saldumynais, pasišokome – taip smagiai pažymėdami šią dieną.

Sigita Simonavičienė
vyresnioji socialinė darbuotoja
2017 m. vasario 14 d.


Kalėdų belaukiant

Artėjančios Kalėdos džiugina ne tik švenčių laukimu, dovanomis, bet ir galimybe visiems susitikti. Dienos centro lankytojai stengiasi, mokosi programą, kad galėtų pradžiuginti į šventę susirinkusius tėvelius ir artimuosius.
Šiais metais programoje keliavome per keturis metų laikus. Smagu buvo pradžiuginti ne tik linksmomis dainomis, bet ir pačių darytais atvirukais su užrašytais palinkėjimais. Išdalinę laiškus pavasarį, nuskriejome į vasarą, kur smagiai šokome raganų puotoje. Rudeniui atėjus, kiškis pavaišino visus susirinkusius obuoliais. O atėjusi žiema, atnešė nuostabią dainą, pribarstydama sniego, kurio taip ir nesulaukiame.



Kadangi artėja Kalėdos, tai neapsieita ir be dovanų. Jaunuoliai tėveliams pagamino eglutes, kad jos papuoštų Kalėdinį stalą ir atneštų šventinę nuotaiką. Centro direktorius pasveikino susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir Centro lankytojus pradžiugino saldžia staigmena. Smagu šventę pratęsti prie vaišių stalo, pabendrauti visiems kartu, pašokti ir padainuoti. Prašėme ir susirinkusių tėvelių mums padainuoti dainų, pakvietėme pasišokti kartu.
Tariame „ačiū“ Kultūros centrui už suteiktą vietą ir galimybę smagiai praleisti laiką visiems kartu.

Sigita Simonavičienė
vyresnioji socialinė darbuotoja
2016 m. gruodžio 16 d.


Tarptautinės neįgaliųjų dienos minėjimas

„Gyvenimas tai dovana
ir koks jis mums bebūtų šiandien,
mes žvelkime su šypsena –
neleiskim negandoms jo temdyt“


Tarptautinės neįgaliųjų dienos paminėjimas į Biržų kultūros centrą sukvietė visus rajono gyventojus, turinčius kokią negalią, ir ne tik. Mūsų Socialinių paslaugų centro lankytojai pradėjo renginį nuotaikingu muzikiniu pasirodymu „Ech, ta meilė“, kurį jau esam rodę teatrų festivaliuose Panevėžyje ir Tčeve (Lenkija). Po šio pasirodymo į sceną sugužėjo gimnazistai – mūsų draugai. Mokytoja V. Kalninienė, tardama gražius žodžius, palinkėjo ir su gimnazistais pasižadėjo būti „visada kartu“, mokytis vieniems iš kitų, draugauti ir bendrauti. Centro jaunuoliai nuo gimnazistų gavo krepšį saldainių ir po medalį, darbuotojų rankose pražydo rožės žiedai.



Šios dienos minėjimo proga žodį tarė Biržų rajono meras V. Valkiūnas, padėkodamas mūsų Centro muzikos vadovei Jūratei Garnelienei už idėjas, scenarijus ir darbą su šiais jaunuoliais. Taip pat žodį tarė ir mero pavaduotoja I. Varzienė, kviesdama išmokti įsiklausyti kiekvienam ne tik į savo rūpesčius, bet ir išmokti pamatyti kitus. Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas E. Šaknys informavo, kiek šiais metais buvo panaudota lėšų ir kiek pagerinta būstų, pagal būsto pritaikymo programą neįgaliesiems.
Kad kalbos neprailgtų, renginį paįvairino mažieji šokėjėliai iš „Aušros“ vidurinės mokyklos, dvi dainas padainavo vyresnių klasių mokiniai.
Renginį baigė Biržų savivaldybės dovana visiems susirinkusiems – televizijos projekto „Chorų karai“ dalyvių Panevėžio choro „Vanilinis dangus“ atlikėjų koncertas.

Sigita Simonavičienė
vyresnioji socialinė darbuotoja
2016 m. gruodžio 3 d.


Socialinių darbuotojų dienos paminėjimas

Pabūkim šiandien geresni nei vakar,
Paguoskim kaktusus namuos,
Apsaugokim draugus nuo melo
Ir padėkokim sau už juos....


2016 m. rugsėjo 27 d. Biržų rajono muziejaus „Sėla“ parodų salėje, Biržų rajono savivaldybės ir LSDA Biržų skyriaus iniciatyva, įvyko socialinių darbuotojų profesinės dienos paminėjimui skirta šventė. Su švente susirinkusias darbuotojas sveikino Savivaldybės meras V. Valkiūnas, šmaikščiai pajuokavęs, jog visas myli, įteikė padėkos raštus už pasiaukojamą darbą su socialinės rizikos šeimomis socialinėms darbuotojoms Solvitai Martinonienei, Vilijai Vileišienei, Virginijai Jucienei.
Nuoširdžius sveikinimus nuo seimo nario Aleksandro Zeltinio perdavė jo patarėja Zita Pipirienė, gėles įteikdama vicemerei Irutei Varzienei, kuri kuruoja socialinę sritį ir į kurią, susidūrus su sunkumais, visada gali kreiptis pagalbos ar žmogiško patarimo. Jos sveikinimo žodžiai dar labiau nuteikė šventinei nuotaikai.
Taip pat Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ministerijų padėkos raštais už prasmingą kasdienę veiklą su palinkėjimu ir toliau nepristigti energijos Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Ritas Vaiginas įteikė socialinėms pedagogėms Inai Gaigalaitei ir Rūtai Berlinskienei, socialinei darbuotojai Solvitai Martinonienei. Savivaldybės gydytojas, atliekantis Socialinės paramos skyriaus vedėjo funkcijas, Kęstutis Knizikevičius pasveikinęs socialines darbuotojas ir socialines pedagoges su profesine švente, pažymėjo, jog šioje srityje dirbančių žmonių poreikis ir svarba nuolat auga, nes senstančioje visuomenėje kyla vis daugiau problemų, kurias teka spręsti būtent šios srities specialistams.
Pačios socialinės pedagogės pritaria, jog stinga vieningumo, palaikymo, supratimo mokyklose, todėl dėmesys ir pakvietimas į šią šventę džiugina, nes darbuose, problemose ir jų sprendimo būduose daug kas yra bendro, o vienas iš svarbiausių akcentų yra bendradarbiavimas.


Malonu, jog mūsų kolegės yra pagerbtos ir vis atkreipiamas dėmesys į šio darbo aktualumą, svarbą ir neišvengiamą būtinybę, siekti žmogiškųjų išteklių psichologinio pasitenkinimo skatinimo. Todėl šventinį minėjimą pratęsė dainų autorė ir atlikėja Jūratė Miliauskaitė su pianistu Dainiumi Paviloniu (fortepijonas). Puiki Biržų rajono savivaldybės dovana, skambėjusi pilies salėje, nuspalvino šią šventinę popietę nostalgiškai pastelinėmis spalvomis, muzika liejosi švelniais garsais, leidusi sielai pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių.
Pasibaigus lietis muzikiniams garsams, visi buvo pakviesti puodeliui kavos su šventiniu tortu – tai dar viena saldi dovana susirinkusiems. Smagu buvo matyti ne kasdieniškas, gerai nusiteikusias koleges prie šventinio stalo besišnekučiuojančias ne tik apie darbo problemas. Kaip pačios sako, jog viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio ir jei pats eini kaip į šventę ir nešiesi gerą nuotaiką, nusiteikimą, tai ir turi šventę.
Ačiū už šventę, kurią šventėme kartu.

Pabūkim šiandien geresni nei vakar,
Paklauskim bundančios dienos,
Ko jai reikėtų, kad nutiktų,
Stebuklas laukiančiuos delnuos.


LSDA Biržų skyrius
2016 m. spalio 6 d.


Nuostabiųjų teatrų festivalyje Tčeve (Lenkija)

2016 m. birželio 6 - 10 d. VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos grupės neįgaliųjų kolektyvas „Mes esame“ jau ketvirtą kartą dalyvavo Tčeve (Lenkija) vykusiame XIV tarptautiniame Nuostabiųjų teatrų festivalyje.
Tai vienas iš didžiausių renginių, remiamas ir globojamas UNICEF ir Lenkijos Senato bei Švietimo ir kultūros ministerijos, Pamario vaivadijos, vyskupijos ir Tčevo apskrities bei miesto administracijų.
Šiais metais Nuostabiųjų teatrų festivalyje pasirodė 34 neįgaliųjų kolektyvai. Į šį festivalį suvažiavo kolektyvai iš Lenkijos, Ukrainos, Kaliningrado srities, net 5 kolektyvai iš Lietuvos, po vieną kolektyvą iš Gruzijos ir PAR.
Nors visą dieną važiavę (kelionė truko 12 valandų), jaunuoliai laikėsi tvirtai ir ištvermingai. Vakare, pasiekę nakvynės vietą, buvome palydėti į šalia viešbučio miškelyje esančius medinius namelius. Čia ir įsikūrėme. Buvo smagu, nes 5 iš 8 važiavusių jaunuolių į Lenkiją vyko pirmąjį kartą, o kai kurie net pirmą kartą savarankiškai nuo tėvų ir gyveno, ir miegojo ir tvarkėsi. Jiems talkino centro darbuotojos muzikos vadovė J. Garnelienė, socialinė darbuotoja A. Gasiūnienė ir vyresnioji socialinė darbuotoja S. Simonavičienė.
Festivalio organizatoriai stengiasi, kad dalyviai ne tik galėtų pasirodyti scenoje, bet ir puikiai praleistų laiką dalyvaudami įvairiose kitose veiklose. Svarbus bendravimo ir bendradarbiavimo akcentas, naujų ryšių užmezgimas. Šiais metais merginos turėjo galimybę pabūti labai moteriškomis – pačios arba su darbuotojos pagalba darėsi makiažą, vaikinai dalyvavo virvės traukimo rungtyje, ant didelių lapų piešė peizažus, mokėsi įvairių šokių ir žaidimų, darė darbelius iš įvairių medžiagų. Kas norėjo, plaukiojo vandens dviračiais ir valtimis.
Trečiadienį, tradiciškai savaitės vidury, vienas iš laukiamiausių momentų – barbekiu vakaras su skaniausiomis ir gausiausiomis vaišėmis lauke, diskoteka jaunimui iki vėlumos, pašnekesiai ir poilsis prie aikštės centre sukurto didžiulio laužo.
Šiais metais į festivalio atidarymą buvo pakviesta populiari ir charizmatiška Lenkijos pop muzikos dainininkė, kompozitorė ir tekstų autorė Anna Wyszkoni. Jos dainas plojimais šiltai priėmė publika, pritarė dainuodami dainas, o kai dainininkė nusileido nuo scenos padainuoti kartu su publika – ovacijos ir džiaugsmo plojimai netilo.
Įdomius pasirodymus – spektakliukus žiūrėjome keletą dienų. Jų buvo įvairių: linksmų, kovojančių su blogiu, epizodai iš pasakų ar persisunkę šiuolaikinės realybės diktuojamų problemų, verčiančių pamastyti giliau. Keletą pasirodymų nustelbė savo elegantiška gracija ir gebėjimu justi muziką. Ne – ne išgirsti, bet išmokti pajusti, nes jie kurtieji. Bet vis tik visiems buvo smagiausia žiūrėti linksmesnius, lengviau įsimenamus pasirodymus. Visiems buvo įdomu pamatyti svečių iš Afrikos pasirodymą.



Šis festivalis – tai nuostabi galimybė prisiliesti prie kitų kultūrų, pamatyti kaip dar galima bendrauti, ką galima keisti ar tobulinti, pasimokyti iš kitų patirčių ir pritaikyti sau. O neįgaliems jaunuoliams galimybė išmokti būti drąsiais, pasitikinčiais savimi, tapti iš tiesų pilnaverčiais visuomenės nariais.
Puikus organizacinis darbas pasitelkiant į pagalbą savanorius, salės darbininkus, aptarnaujantį personalą, sudarė galimybes jaustis tikrai svarbiais ir laukiamais.
Kiekvienas į namus dovanų parsivežė gerą nuotaiką, naujus įspūdžius, praktinę dovaną – rankšluosčių rinkinį su festivalio logotipu atminimui. O Centrui dovanų parvežėme festivalio taurę ir fotoaparatą.

Sigita Simonavičienė
vyresnioji socialinė darbuotoja
2016 m. birželio 13 d.


Išvyka į Panevėžį

2016 m. gegužės 25 d. Panevėžio muzikiniame teatre vyko Tarptautinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Širdys vilčiai plaka“, kurį organizavo Panevėžio jaunuolių dienos centras. Mes jau keli metai draugaujame su šio Centro jaunuoliais, o užpraeitais metais net vykome kartu į Lenkiją.
Į šį renginį kaip dalyviai vykstame antrą kartą, o pakviesti buvome jau trečią kartą. Šiais metais dalyvavo ir spektakliukus parodė 10 kolektyvų. Patys šeimininkai – Panevėžio jaunuolių dienos centro trupė „Svajokliai“ atidarė festivalį, o užbaigė šio Centro darbuotojai su pasirodymu „Pirmyn į praeitį“. Taip pat vaidino svečiai iš Italijos, atvyko kolektyvai iš Kretingos dienos centro „Ieškotojai“, Dienos centro „Šviesa“ teatro trupė TTT (Vilnius) ir „Markučių dienos veiklos centro „Ir viskas“ (Vilnius) kolektyvas. Pasirodymu džiugino ir Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro kolektyvas „Šaltekšnis“, Jurbarko kolektyvas „Svajokliai“ ir Linkuvos globos namų teatro studija.


Kiekvienas savaip įdomus, kiekvieno galimybės skirtingos, bet bendra yra tai, kad norime ir galime kurti, dalyvauti, vaidinti ir pamatyti kitus ir pasirodyti patiems. Na, o mes savo pasirodyme norėjome atskleisti tikrosios meilės paieškos atspindį, parodyti, jog kiekvienas iš mūsų norime mylėti ir būti mylimi. Kai kurie iš mūsų aktorių pirmą kartą buvo išvykę ir vaidino scenoje.
Šiltos emocijos, puikus oras, nuostabus renginys, gautos padėkos dovanos nuteikė puikiai. Grįžome namo vakare pakilios nuotaikos.

Sigita Simonavičienė
Vyresnioji socialinė darbuotoja
2016 m. gegužės 27 d.


Šeimos šventė

Tradicinę mūsų šventę Šeimos dieną antrus metus pažymime didžiojoje scenoje – Biržų kultūros centre. Šį kartą čia kvietėme ne tik tėvelius, artimuosius ir draugus, bet ir visus norinčius pažiūrėti mūsų pasirodymo – spektaklio „Ech, ta meilė“.
Be galo buvo malonu, jog pasidžiaugti ir pasižiūrėti atėjo ir mūsų draugai gimnazistai. Šventę pradėjo sveikinimo eilės mamai ir tėčiui, iš ekrano pasigirdo kiekvieno jaunuolio iš širdies tarti sveikinimo žodžiai tėvams. Pirmą kartą jaunuoliams teko pabūti aktoriais, video „žvaigždėmis“ ir net po keletą kartų įrašinėti šiuos žodžius, kad plačiai galėtų pasklisti ta padėka tėvams, globėjams ir artimiesiems už nuolatinį rūpinimąsi jais. Norėjo parodyti kokie brangūs ir mylimi jie yra. Muzikos vadovės Jūratės Garnelienės sukurtame spektaklyje „Ech, ta meilė“ norėta atskleisti, jog nežiūrint į amžių, negalią, ar grožį - visi mes norime mylėti ir būti mylimi.
Į šią šventę pasikvietėme ir savo bičiulius Aklųjų ir silpnaregių draugijos choro „Agluona“ narius. Jie mus pradžiugino savo atliekamomis dainomis. O mūsų jaunimas dainuodamas dainą „Nenusigąsk, tai aš“, tarsi simboliškai atkreipia dėmesį, jog ir negalią turintys yra taip pat žmonės su jausmais ir norais.




Šventinę programą užbaigėme gegužinės valsu. Gimnazistų sveikinimai jaunimui, bičiulių LASS draugijos narių ir tėvelių padėkos žodžiai, Centro direktoriaus palinkėjimai darbuotojams ir mūsų jaunimui užbaigė šios nuostabios šventės oficialiąją dalį. Po to visi buvo pakviesti į antro aukšto fojė prie vaišių stalo pratęsti šią šventę, padainuoti, pabendrauti pasivaišinti, taip kaip ir šeimoje. Juk mes jau kaip didelė šeima, visą dieną praleidžiame kartu, važiuojame, dainuojame, užsiimame bendra veikla.
Džiaugiamės, kad esame pakviesti ir šį spektaklį rodysime Tarptautiniame neįgaliųjų teatrų festivalyje „Širdys vilčiai plaka“ Panevėžyje gegužės mėnesį, o birželio mėnesį vykstame į Tarptautinį XIV neįgaliųjų teatrų festivalį Tčevo mieste Lenkijoje.
Grįžusių į Centrą jaunuolių laukė siurprizas – Suomijos labdaros organizacijos „Star of Hope“, su kuria jau daug metų bendradarbiaujame, dovanėlės.

Sigita Simonavičienė
Vyresnioji socialinė darbuotoja
2016 m. gegužės 16 d.


Bendrystė tęsiasi „Bibliotekoje kartu su knyga“

Bibliotekos vedėja Aldona Vaičikauskienė, pradėdama renginį, kalbėjo apie Nacionalinę bibliotekų savaitę, kodėl rengiamos Nacionalinės bibliotekos savaitės, pristatė į renginį atvykusius svečius. Tai seimo nario A. Zeltinio padėjėja Z. Pipirienė, A. Demenis, VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro lankytojai ir jų vadovė Sigita Simonavičienė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, direktorės pavaduotoja Dina Burbulienė, vyr. metodininkė Liuda Prunskienė, metodininkė viešiesiems ryšiams Indra Drevinskaitė - Žilinskienė, kaimo poetė Irena Indrulėnienė, Kratiškių bendruomenės tarybos narės Dalia Taurienė, Vyda Šukienė, medicinos felčerė Vanda Dubinienė, seniausia bibliotekos skaitytoja Genovaitė Stimburienė, Kratiškių pagrindinės mokyklos pedagogai, Papilio moterų ansamblis „Sentimentai“.
Renginys, skirtas biržiečio rašytojo Valentino Dagio 80-ajam jubiliejui paminėti. Valandoje su Valentinu Dagiu, jį kalbino ir pokalbį apie jo kūrybą, gyvenimą vedė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vyr. metodininkė Liuda Prunskienė. Buvo paruošta Valentino Dagio išleistų knygų paroda. Biblioteka artimai bendravo su anapilin išėjusiu Antanu Vinciūnu. Šiais metais jis būtų šventes 90-metį. Tačiau liko jo darbai, gražūs prisiminimai. Tai galėjome pamatyti Valentino Dagio sukurtame filme „Paskutinis Jagaudžių kaimo mohikanas“.


Savo kūrybą skaitė kaimo poetė Irena Indrulėnienė. Koncertavo Papilio moterų ansamblis „Sentimentai“, Biržų socialinių paslaugų centro lankytojai.
Valentiną Dagį su artėjančiu jubiliejumi sveikino bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, seimo nario padėjėja Zita Pipirienė, Kratiškių padalinio vyr. bibliotekininkė Aldona Vaičikauskienė.
Renginio metu bibliotekai buvo padovanota knygų. Už dovanas „ačiū“ seimo nario padėjėjai Zitai Pipirienei, Aleksandrui Demeniui, Dalei Taurienei, kaimo poetei Irenai Indrulėnienei, Sigutei Simonavičienei ir Vandai Puodžiūnienei.

Aldona Vaičikauskienė
2016 m. balandžio 27 d.


Neįgaliųjų dienos paminėjimas

Kaip ir kiekvienais metais, šios dienos paminėjimo nepraleidom. Mūsų didėjantis būrys jau nebetelpa savo Centro salėje, todėl pasikvietę svečius – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos Biržų skyriaus narius – švęsti išvykome į Kilučių bendruomenės namus, kur mus mielai sutiko priimti šios bendruomenės pirmininkas Viktoras Kurganovas.
Justino Marcinkevičiaus eilėmis prasidėjusį renginį tęsė Linos Januševičienės vadovaujamas choras „Bočiai“. Nors patalpos dar buvo neįšilę, bet linksmos ir ritmingos melodijos kaitino orą, išjudindamos visus ploti ir dainuoti kartu.
Centro lankytojai taip pat buvo paruošę savo programėlę, kurią džiaugsmingai parodė svečiams. Kas labiausiai suartina žmones? Bendra veikla – kartu sudainuota daina ir suvalgyta duonos riekė. Šiai progai Centro darbuotoja iškepė duonos su įvairiais džiovintais vaisiais, kurios paragavę, visi susėdome prie bendro stalo. Mūsų renginį pasaldino šiai progai padovanotas Renatos Greviškienės restorano „Pilies skliautai“ firminis obuolių pyragas. Ačiū jai už saldžią dovaną – staigmeną!



Šventę tęsėme mokydami vieni kitus šokių ir dainų. Savo gebėjimus turėjome parodyti spėliodami paslėptus daiktus. Buvo labai įspūdinga, kai skirtingos negalios žmonės ne tik smagiai bendravo, bet ir mokėsi vieni iš kitų.
Šventę paįvairina staigmenos, taigi šia proga visi gavo dovanų: mūsų Centro jaunuoliai po knygelę ar albumą, o svečiams padovanojome Centro lankytojų „išaugintas“ molines rožes.
Ačiū už šventę ir už tai, kad esame kartu.

Sigita Simonavičienė
Vyresnioji socialinė darbuotoja
2015 m. gruodžio 3 d.


Šeimos šventė

Jau kelerius metus mūsų Centro lankytojai švenčia dvi pagrindines šventes – Šeimos dieną ir Tarptautinę neįgaliųjų dieną. Kasmetinę ir tradicinę šeimos šventę šiais metais paminėjome kiek kitaip. Tėvelius pakvietėme į didžiąją sceną, tai yra į Biržų kultūros namus, kur jiems parodėme programą. Iš pradžių suvaidinome spektakliuką „Laimė gyventi“, kurį rodėme Panevėžio tarptautiniame festivalyje „Širdys vilčiai plaka“, po to padainavome keletą linksmų dainų. Dainavome Marijono Mikutavičiaus dainą mamai, prisipažinome, jog linksmai gyvename, o daina apie svajoklį tarsi sakė, jog ir neįgalieji turi savo svajones. Linksmas etnografinis šokis su patrepsėjimais užbaigė muzikinę programą.
Smagu buvo vaidinti tikroje scenoje kaip tikriems aktoriams. O kasmet vis pasipildantis Centro lankytojų ratas užpildė visą sceną. Juk visiems tėvams smagu pamatyti savo jaunuolius, pagal galimybes dalyvaujančius programoje. Todėl šiais metais šią idėją įgyvendinti mums pavyko. Po sveikinimo žodžių ir savomis rankomis padarytų dovanėlių įteikimo tėvams, mus, darbuotojas, gėlėmis ir padėkos žodžiais sveikino tėvai.
Visada smagu, jog kiekviena šventė tęsiasi prie kavos ar arbatos puodelio. Kiekvieno atsineštinėmis vaišėmis galėjome mėgautis kiek kitaip nei ankstesniais metais, t. y. scenoje, kas sėdėdami, kas stovėdami, kiekvienas turėjo galimybę prieiti ir pabendrauti su kuo tik norėjo. O kai kas ir šokti pradėjo.


Šventė yra šventė, visada smagu, kai nori susitikti ir švęsti kartu – kaip šeimoje. Juk šeima – pati didžiausia vertybė. O mūsų įstaiga, švenčianti šiais metais jau dešimties metų jubiliejų, jaučiasi ta šeima, bent jau socialinės globos paslaugų gavėjams. Ir su kiekvienu naujai ateinančiu nariu išmokstame susidraugauti, susigyventi, pažinti jo poreikius ir juos atliepti.
Nors kultūros centras jau nuo gegužės 1 d. užsidarė remontui, bet tariam AČIŪ šios įstaigos direktoriui R. Lesevičiui, suteikusiam galimybę šventę paminėti būtent čia, taip pat garso ir šviesos operatoriams Rolandui D., Deivydui J., už nuotraukas Skaidriui D., buvusiam mūsų Centro lankytojui, ir visiems gausiai susirinkusiems tėveliams, kurie nori pasidžiaugti savo jaunuolių pasiekimais, pabūti kartu.

Sigita Simonavičienė
Vyresnioji socialinė darbuotoja
2015 m. gegužės 29 d.


Teatrų festivalis Panevėžyje

Panevėžio jaunuolių dienos centras Tarptautinį Neįgaliųjų Teatrų Festivalį „Širdys vilčiai plaka“ organizuoja nuo 1996 metų. Pagrindinis festivalio tikslas – keisti visuomenės nuomonę apie neįgalų žmogų, sudaryti išskirtines sąlygas neįgaliajam išreikšti save, pajusti savo vertę.
Praėjusiais metais mes, VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro lankytojai, į šį festivalį vykome kaip žiūrovai, norėjome pasižiūrėti, susipažinti su kitais jaunuoliais, jų galimybėmis. O šiais metais, gegužės 21 d., Panevėžio teatre „Menas“ dalyvavome ir mes.
Į renginį atvyko neįgaliųjų teatro trupės iš skirtingų Lietuvos miestų: Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos. Dalyvavo ir svečiai iš Estijos, Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos.


Mes rodėme muzikos vadovės J. Garnelienės paruoštą spektakliuką „Laimė gyventi“. Tai mini spektakliukas apie mažą paukštelį ir jo susipažinimą su pasauliu, kas jo laukia išsiritus iš kiaušinio. Geros emocijos ne tik stebint kitus, bet ir patiems parodant ko išmokome, mus skatina ir toliau jaustis reikalingais, galinčiais, norinčiais sužinoti, išbandyti save, susidraugauti su kitais.
Visi rodyti spektakliukai patiko, o smagiausia buvo gauti diplomą ir pilną vazą skanių saldainių. Linksmiausia ir netikėčiausia spektaklio dalis – Panevėžio jaunuolių dienos centro vadovių parodytas spektakliukas „Naktis muziejuje“.

Sigita Simonavičienė
2015 m. gegužės 22 d.


Atversk knygą – atversk duris į stebuklų pasaulį

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, balandžio 23–29 dienomis visose šalies bibliotekose šurmuliuoja jubiliejinė 15-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų tema – „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į bibliotekų vaidmenį mažinant informacinę atskirtį ir ugdant informacinio raštingumo gebėjimus. Knyga yra didelė vertybė. Visoje šalyje vykstantys knygų skaitymo renginiai – geriausias įrodymas, kokie svarbūs kultūros židiniai yra šalies bibliotekos.
Kiekvieno žmogaus gyvenime pažintis su knyga prasideda vaikystėje, ir tai yra labai svarbus laikas. Vaikystėje prasideda ir gyvenimo pažinimas, formuojasi tam tikri įpročiai ir pomėgiai, ir labai svarbu, kad tame formavimosi procese būtų knyga. Žmogus nori daug – ir groti, ir piešti, ir žaisti, bet knygoje galima atrasti visą pasaulį, svarbu, kad knyga vaikystėje būtų prieinama, kad vaikas galėtų su ja patogiai, jaukiai įsitaisyti ir pamilti šitą nuotykių, svajonių pasaulį“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis.
Kratiškių bibliotekos vedėja Aldona Vaičikauskienė pasidžiaugė, kad šiandien susirinkome pabendrauti, o tuo pačiu ir parodyti, ko mes išmokome iš knygų, ar mes mylime knygą, kokios informacijos galime gauti bibliotekoje, kaip laikui bėgant keičiasi ir pati biblioteka. Tuo pačiu pastebėjo, kad šiandien mums visiems kelia nerimą tai, kad šiuo metu knygų skaitoma vis mažiau. Šiandien išleidžiama labai daug gražių knygų, bet knygą dabar atstoja kompiuteris, išmanusis telefonas.
Mūsų renginį pradėjo Kratiškių pagrindinės mokyklos dramos būrelio artistai (vadovė N. Baltrušaitienė), kurie suvaidino H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“, nuotaikingai pasirodė patys mažiausi renginio dalyviai (mokytoja I. Tamonienė). Mokinė Beata Povilionytė pasidalino mintimis apie labiausiai patikusias Raganos Lilės knygutes, padeklamavo Bernardo Brazdžionio „Meškiukas Rudnosiukas“. Eilėraštukus deklamavo mokiniai: Romantė P., Arnas P., Liutauras Š., Fausta M. ir kt.
Renginyje dalyvavo VšĮ Biržų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro lankytojai. Mes juos jau pažįstam, jie mūsų draugai. Jie yra labai šaunūs, kūrybingi. Jų kūrybinių darbelių parodėlė puošia biblioteką. Bibliotekos lankytojai džiaugiasi jų gražiais darbeliais. Likome sužavėti ir jų gražiu pasirodymu. Tariu nuoširdų „ačiū“ jų vadovėms, kurioms kiekvieną dieną tenka paliesti ypatingus vaikus, kuriems reikia šiek tiek daugiau dėmesio, globos, pagalbos. Tai reikalauja pasiaukojimo, atkaklaus darbo. Mes didžiuojamės jumis ir linkime sėkmės.



Mūsų renginėlis pasipuošė labai gražiomis lėlėmis. Sigutė Kiaulėnienė į renginį atsivežė savo pačios sukurtas lėles. Knygose atgyja lėlės, kurios kalbasi su vaikais. Jos primena vaikystę, juk daugelis nori būti panašios į princeses, barbes. Visi renginio dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijoje apie knygas ir internetą, įsijungė į pokalbį su lėlėmis Onute ir peliuku Mikiu, atsakinėjo į viktorinos klausimus. Už teisingus atsakymus gavo prizus – Sigutės pasiūtas lėlytes.
Norėtųsi tikėti, kad A. Lindgren pasakyti žodžiai: „Atradęs knygas, jau tikrai nebebūsi vienišas“ išsipildytų. Kad moksleiviai draugautų su knyga, ieškotų paslapčių knygose ir stengtųsi jas atskleisti. Linkėčiau kiekvienam atrasti tą knygą, kuri jus vestų geriausiu ir gražiausiu keliu, kuri būtų pažinimas, kasdieniai atradimai, džiaugsmas, poilsis, o kitais kartais – ir proto mankšta. Ieškokit įdomių knygų ir jas skaitykit.

Aldona Vaičikauskienė
Kratiškių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
2015 m. balandžio 28 d.


Džiaugiamės, jog mūsų draugystė su Kratiškių biblioteka ir jos darbuotojais tęsiasi. Mums smagu, jog esame kviečiami dalyvauti renginiuose ir parodyti, ko išmokome, ką padarėme. Mūsų darbų parodėlė kasmet eksponuojama šioje bibliotekoje. Čia visada esame šiltai priimami, skaniai pavaišinami, todėl jaunuoliai su didžiausiu entuziazmu vyksta į svečius. Buvo įdomu pasižiūrėti ir paklausyti mūsų mažųjų draugų spektakliuko, stebėjomės kaip jie išmoksta deklamuoti tokius ilgus eilėraštukus, sužinojom, kad skaito daug knygelių. Ačiū už mūsų draugystę!

Socialinės darbuotojos

Projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ sklaida

2015 m. kovo 20 d. Biržų rajono Vabalninko seniūnijos salėje vyko renginys, kurį organizavo VŠĮ Biržų rajono Socialinių paslaugų centras. Tai projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ planinis renginys, skirtas neformaliai pagalbai (teikiamai kaimynų, savanorių) skatinti. Šio projekto tikslas – integralios socialinės globos ir slaugos asmens namuose kūrimasis ir plėtra.
Renginį pradėjo linksma muzikine programa, kurią parodė Dienos centro lankytojai. Šie metai skirti etnografijos puoselėjimui, todėl jaunuoliai dainavo liaudišką dainą, parodė naują šokį, kurį sukūrė muzikos vadovė Jūratė Garnelienė. O šokis atsisėdus, išjudino visus į salę susirinkusius. Projekto vadovą pavaduojanti vyresnioji socialinė darbuotoja Sigita Simonavičienė susirinkusiems pristatė vykdomo projekto tikslus ir uždavinius, informavo apie nuveiktus darbus, sukurtas komandas, darbuotojus ir iš projekto pinigų įgytas ir turimas techninės pagalbos ir slaugos priemonės. Pvz.: mobilus sulankstomas keltuvas, mobilios vonios, higienos medžiagos, reikalingos ligonių slaugai, čiužiniai nuo pragulų, tualetinės ir dušo kėdės ir t.t. Skatino patiems aktyviau įsijungti į pagalbos artimui, kaimynui tinklą, pranešti apie žinomas problemas atsakingoms institucijoms, nes tik jie patys geriausiai žino kokios pagalbos reikia artimiausioje aplinkoje, siūlė ieškoti savanorių pagalbininkų ir patiems išbandyti šią veiklą.


Vabalninko seniūnijos socialinio darbo organizatorė Angelė Skardžiūtė informavo apie savo seniūnijos gyventojus, jau gaunančius šią paslaugą, kiek seniūnijoje gyvena slaugą gaunančių žmonių, su kokiomis problemomis susiduria senyvi žmonės ir kaip projektas atliepia jų poreikius. Maloniai sutikusi renginyje dalyvauti gydytoja Elena Šakelienė informavo kam ir kaip skiriama slauga, pabrėžė koks svarbus yra bendradarbiavimas tarp visų institucijų, darbuotojų, taip pat artimųjų žmonių, kurie rūpinasi savaisiais. Pasidžiaugė šiuo vykstančiu projektu, kuris sudaro galimybę pasirūpinti savo artimaisiais žmonėmis ir kartu patiems tęsti galimybę dirbti, išlikti konkurencingais darbo rinkoje.
Savanorė Sandra Januševičiūtė mielai pasidalino savo savanorystės patirtimi, su kokiais džiaugsmais ir sunkumais susiduria, kaip sprendžia iškilusius klausimus. Ji skatino kuo daugiau jaunų žmonių nepabijoti prisijungti ir išbandyti savanorystę.
Kavos pertraukėlės metu ir po jos projekto socialinė darbuotoja Birutė Cirulytė konsultavo gyventojus su projektu susijusiais rūpimais klausimais.
Visi diskutavo apie kiekvienam aktualiausius rūpesčius, klausė ar bus tęsiamas projektas toliau, ar galima gauti tik keletą procedūrų, o gal yra galimybė atvykti ir savaitgaliais. Sulaukėme pasiūlymų sudaryti savanorystės sutartį su Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriumi, ruošiančiu socialinio darbuotojo padėjėjus. Savanoriavimas – puiki galimybė susipažinti su pasirinktos specialybės ir būsimo darbo specifika.

2015 m. kovo 24 d.

Sveikata prasideda nuo švarių rankų

2015 m. vasario 26 d. Visuomenės sveikatos biuro darbuotojos atvyko pas mus į Centrą, paruošę paskaitą „Švarios mano rankos“. Centro lankytojams tai ypač aktuali tema. Visuomenės sveikatos biuro specialistė Violeta Valiukienė papasakojo, kodėl yra svarbu plauti rankas, o skaidrėse supažindino kaip atrodo padidintos bakterijos ir parazitai, gyvenantys ant nešvarių rankų.


Po teorijos sekė praktinė užduotis – visi mokėsi teisingai plauti rankas. O po plovimo buvo patikra. Naudodamiesi ultravioletinę šviesą skleidžiančiu aparatu kiekvienas galėjo pasitikrinti kaip taisyklingai išmoko rankų plovimo technikos. Pasirodė, jog daug kam reikėtų atidžiau patrinti rankeles. Kad neužmirštų paskaitėlės ir plautų dažniau rankas, kiekvienas gavo dovanų po muiliuką.

Sigita Simonavičienė
2015 m. vasario 27 d.


Užgavėnės

Vasario 17 dieną dar spaudžiant šaltukui Centro patalpose vyko šurmulys. Tradiciškai puošėmės pačių kurtomis kaukėmis, su kuriomis į kiemą išskubėjome vyti žiemos. Žiemą padėjo išlydėti muzikos vadovė Jūratė Garnelienė su savo kolektyvo „Dijuta“ merginomis. Padainavome, pašokome tiek ratelyje, tiek porose. Bandėme ritmiškai šokyje dėlioti kojeles ir rankeles, kas mums puikiai pavyko.


Apšilę išskubėjome deginti Morės, tačiau muzikos vadovė paaiškino, kad mūsų kraštuose turėtume vadinti Gavėna. Įsiliepsnojus Gavėnai, susikibę garsiai dainavome „žiema žiema, bėk iš kiemo“. Tikėdamiesi, kad pavyko išvyti žiemužę, tradiciškai susirinkome prie stalo. Vaišinomės mieliniais blynais su gardžia braškių uogiene ir kitais skanumynais. Padėkojome „Dijuta“ merginoms už gerai praleistą laiką, draugiškumą ir pabuvimą kartu.

Aušra Gasiūnienė
Socialinė darbuotoja
2015 m. vasario 17 d.


Valentino diena

Vasario 13 dieną Centre paminėjome įsimylėjėlių dieną – šv. Valentiną. Ši diena mums visiems tampa reikšmingesnė, nes turime lankytoją vardu VALENTINA.
Salę pasipuošėme pačių sukurta dekoracija – įsimylėjelių dieną simbolizuojantį žodį MEILĖ, į kurį telpa patys šilčiausi jausmai. Draugiškumas, pagarba vienas kitam – tai mūsų siekiamybė. Tradiciškai apdovanojome vienas kitą širdelėmis, su muzikos vadove padainavome Džordanos Butkutės dainą „Dėl Tavęs“.
Valentinas, Širdelė, Bučinys, Meilė, Myliu, Šiluma, Pasimatymas, Jausmas, Įsimylėti – tai žodžiai, kurie buvo naudojami kryžiažodžio sudarymui. Pagal galimybes ėjome po vieną, bandėme rašyti ir jungti žodžius. Ši užduotis buvo įdomi, tačiau ir sunki. Rezultatas buvo pasiektas – kryžiažodis sudarytas.


Kitoje užduotyje dalyvavo visi lankytojai. Užduočiai atlikti naudojome savos gamybos popierines ir molines širdeles. Visi dalyvaujantys susiskirstė į dvi komandas. Žaidimo tikslas – pririnkti kuo daugiau širdelių. Šis žaidimas išjudino visus. Kas savarankiškai dalyvavo, kas su pagalba, tačiau paaiškėjo dideliu skirtumu laimėjusi komanda. Nusivilusių nebuvo, nes visi buvo pavaišinti saldžiomis dovanėlėmis. Toks draugiškas pasibuvimas mus visus suartina ir leidžia pasijausti mylimais.

Aušra Gasiūnienė
Socialinė darbuotoja
2015 m. vasario 13 d.


Seimo nario Liutauro Kazlavicko vizitas

2015 m. sausio 12 d. Biržuose lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras Kazlavickas. Kartu su savo padėjėja Juta Ibianskaite jis aplankė seniausią Biržų rajono gyventoją Petronėlę Juknienę, kuri šventė 105-ųjų metų jubiliejų. Svečias kartu su jos artimaisiais, Biržų rajono mere, Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičiene, Socialinių paslaugų centro integralios pagalbos komanda pasveikino Petronėlę su šia gražia sukaktimi.
Petronėlės dukra papasakojo apie jos gyvenimą, nuveiktus darbus ir sveikatos išsaugojimo paslaptis.




Po malonaus pabendravimo ir vaišių Seimo narys Liutauras Kazlavickas išvyko į Socialinių paslaugų centrą, kur vyko susitikimas su integralios slaugos ir socialinės globos paslaugas teikiančiomis mobiliomis komandomis.
Susitikime taip pat dalyvavo rajono merė Irutė Varzienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė, Socialinės paramos skyriaus specialistė Simona Gudienė, projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ veiklos organizatoriai ir administratoriai.
Seimo narys Liutauras Kazlavickas jau antrą kartą lankosi Socialinių paslaugų centre, kur dalyvauja susitikime su integralios pagalbos projekto organizatoriais ir vykdytojais.
Susitikimą pradėjo Dienos socialinės globos grupių neįgalieji ir su jais dirbantys socialiniai darbuotojai bei socialinių darbuotojų padėjėjai. Jie parodė svečiams nuotaikingą programėlę, pabendravo.
Seimo narys domėjosi kaip sekasi vykdyti projektą, su kokiais sunkumais tenka susidurti, kaip sprendžiamos iškilusios problemos. Vyko diskusija, kurios metu buvo aptarti svarbūs klausimai.
Socialinių paslaugų centras dėkingas Seimo nariui už patarimus ir palaikymą, už vizitus Biržuose.

2015 m. sausio 13 d.


Viešoji įstaiga Biržų rajono socialinių paslaugų centras. Rotušės g. 16A, LT-41137 Biržai
Telefonai: (8 450) 31 477, (8 450) 32 962. Faksas (8 450) 32 962. El. paštas: birzai.socpaslaugos@gmail.com
Duomenys apie įstaigą kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 300095268